Sapnuoti, kad skrendi, krenti, myli, myliesi, gimdai.

Patys baisiausi sapnai - kai mali kojomis kiek įmanydamas, pjaustai orą rankomis ir leidiesi aptrupėjusiais laiptais žemyn ar miško taku naktį, ir nė kiek nepajudi. Ir visada tas pats: prasisuka kojos, slysta paviršius.

Įdomiausia skristi: pritūpi, lyg važiuotum su riedučiais, ištiesi rankas ir lėtai iriesi. Svarbu ore ramiai būti, staigiai nesukioti galvos.

Dar būna sapnas sapne: neva jau prabudusi pasakoju žmonėms, kad oi, nepatikėsit, kokį sapną sapnavau, papasakoju jiems viską smulkiai, o tada prabundu.

Būna jaudulio sapnai: likus valandai iki skrydžio neapsisprendžiu, kurį lagaminą imti, pamirštu pasiimti svarbiausius daiktus. Arba pamatau, kad dažais atsiduodančiame pirmame žurnalo egzemplioriuje - klaiki klaida, kurios ištaisyti nebeįmanoma, nes mašina paleista ir po akimirkos visas tiražas bus atspausdintas.

Būna liūdni sapnai, kai daugybę kartų prisimintos, galvotos ir nugalvotos situacijos, mimikos, žodžiai, veiksmai geliančiai ir duriančiai atgyja sapne su visai nelinksma pabaiga.

Būna linksmi: judrūs, jaukūs, su mažorais ir ryškiomis spalvomis.

Koks sapnas bus šiąnakt? Ar jis bus? Sužinosiu jau visai netrukus.

Patiko (1)

Rodyk draugams