Įdomu, kokį vaizdą susidaro skaitytojas, kuris manęs nepažįsta? Spėju, būčiau pavadinta susireikšminusia egocentriška egoiste, kuri apart savo bambos ir plius-minus ne pilną metrą aukštyn bei žemyn nieko daugiau nemato. Tik “aš”, “mano” ir “man”.  (Šiandien galvojau apie patį egoistiškiausią sakinį. Manyčiau, jis turėtų prasidėti žodžiais “Aš pati savo nuožiūra sau pagal save”.)

Nusivylusi ir nelaiminga? Ieškanti, bet nerandanti? Šmaikšti? Turinti gražią vaizduotę? Gal. Bet argi tai svarbu? Kodėl tau tai turėtų būti svarbu?

Kai per daug galvoju, viską aplinkui pradedu matyti kaip žaidimą. Monopolį. Arba labirintą, kurį turi pereiti iš viršaus į apačią.  Baisiausia suprasti, kad kažkur pasukai ne į tą pusę. Ne toje stotelėje išlipai, ne į tą pusę širdį dalinai, ne ta puse plytą sienoje įmūrijai.

O gal baisiausia supratus nieko nedaryti?

Kažką padariau ne taip. O gal tai tik lazda už būsimus klystkelius? Nors greičiausiai tai tik dužęs veidrodis - dar trys metai ir aš vėl susigrąžinsiu fortūną?..

Patiko (0)

Rodyk draugams