Iš tikro tai ankstesniame įraše šiek tiek apsimelavau. O vairavimo ir bėgimo sąlygos pastaruoju metu ypač nepavydėtinos, melo kojos trumpos ir neapmautos slidėmis, tai skubu prisipažinti, kol mano tyrumo ir ypatingo dorybingumo nesugraužė sąžinė ir kitos blogybės.

Taigi.

Oi, sunku, nenoriu, nemoku, negaliu!..

Įkvėpiu, iškvėpiu, gurkšteliu kavos, suvalgau vakar keptą kūčiuką. Ai, čia dar turiu būtinai papasakoti apie tą vakarykštį kepimą. Taigi. Tris kartus kildinau tešlą. Trimis vandenimis nuplikiau aguonas ir kai gerai įsižiūrėjau, pamačiau mažyčius daigelius! Pirmą sykį šitaip, nors aguonų plikymo stažas išties nemažas. Daug didesnis nei darbo. Bet kūčiukai su prasikalusiomis aguonomis visai neprasti išsikepė. Receptas senas, iš pageltusios knygos “Lietuvių valgiai”, leistos “Mokslo” leidyklos gūdžiais 1983 ir kainavusios beveik du rublius. Įdomu, ar daug šeimų tos knygos neturi?

O galiu išpažintį atlikti vėliau? :)

Patiko (0)

Rodyk draugams